Tik neýinojo ýmonós, kad ne vien pustreßio valako uýkirto keliÝ
emesto. Yra visko, o ýmoniù prie stalo nedaug - de÷imt ar yra? ümoniù
vienui vienas, neturõs nei ÷eimos, nei giminaißiù, kurie jõ bûtù
- Kur nebus silpna, ponas, kad sveikatóló, kaip tas sakó, i÷ójo ir
puoló padóti tóvui, kuriam buvo uýójñs dusulio priepuolis.
pamatyti tik vienÝ saulólydõ. AntrÝ sykõ jis jau nebepasikartos. Tad
verßiamas. Poryt mes bûsime Rygoje, sako Vóberis, prie÷ais mus sódós
besivoliojanßiÝ konservù skardinñ, taßiau ji sustojo ßia pat, prilipo
pasiseks. Taßiau durys prasivóró, ir pasirodó rauk÷lótas nepatiklus
i÷mirkñ, o skaistûs ir kvepiantys ÷vara pasirodytù. O duonÝ vis
pro Kombaus paliktÝ i÷kam÷Ý, dingo i÷ akiù.
- Pana÷iai.
kuriuo pirkójai turótù kreiptis. Na, pavyzdýiui, Saulólydýiù g-vó arba
dievas mums naujÝ vargonininkÝ siunßia.

nenutvertù. öpaga... ötai ir stalo örapferis sódi nenusisegñs ÷pagos -

laikote padugne?
klaikiausiÝ kalbos apsurdÝ. ô bet kokiÝ miniÝ ßia kreipiamasi
Ir neprilygs!
juoduliais paójñ. Dar dieneló kita, ir suýliugs, su÷neks drumzlini
vildamasis, jog pavyks rasti ir saulótekius. Durù ilgai niekas
neapsibuvñ, o jau beaprimstÝ. Ir pagalvodavo Juza, rytÝ kilñs, visù
rodydamas nelygius dantis. - Garbingieji, kova vyksta ne dól
plaßiu langu:
plaßiu langu:
Ir neprilygs!
smuktelóti, nuleisti ýemyn, atsidurti naujo pakilimo papódóje, jeigu


Nepaýõstamasis i÷sitraukó sniego baltumo nosinñ ir ÷luostydamas kaktÝ
- ötai jie.
ji styro prie ÷ono, vis subrazda õ kódñ ar stalÝ. Nuo alkûniù ýemyn
- O lia lia, - ramiai lyg aidas pakartojo vyri÷kis.
siûlosi panó÷óti skardines. Jie neýino, kodól a÷ vis ßia, kas mane
moteri÷kós! Ne! A÷ i÷kviesiu milicijÝ! A÷ ÷ito taip nepaliksiu!
Ne vienÝ kilometrÝ ýengó Juza, modamas ir nesumodamas, kodól daro
- O jeigu a÷ tamstÝ labai graýiai papra÷ysiu? - vyras i÷traukó i÷
uýpildó sidabrinó ÷viesa. Daiktai i÷tirpo. Maßiau prie÷ais save
milo ne vien pilko skiautós tarp kaulù, bet ir tamsiai mólyno. Tai ar
atsistoti.
dundójo laiptai. Kaýkas kopó auk÷tyn.

Turódamas ÷itaip leisti laikÝ, kartais a÷ norom nenorom, i÷ nuobodumo
Magnus gera÷irdi÷ku, nusiýeminusiu balsu kreipiasi õ Rekñ:
- Ne, dókui, - pasakiau, - tai ne mano sritis.
Taigi ÷e÷iasde÷imtùjù pavasarõ ûmai susirgo artimas ýmogus, gyvenñs
statyti stalus, ir dar palei lovas, ir per trobos vidurõ, kad nó
Tai i÷ tiesù buvo saulólydis. Jis truko neilgai, keletÝ minußiù, kol
sunkveýimis, ir visas tarpas tarp sunkveýimio ir namo buvo nubarstytas
Jis uýpuoló ant vi÷kù per patõ giesmós vidurõ ir kaktomu÷om susidûró
kalbant, sunkokai suprantama.
tada, kai pripuolusi prie lango i÷vydo vaikinÝ, bógantõ per ÷ventoriù,
neýemi÷ko virpulio. TÝsyk jai nerûpójo, kas tas nepaýõstamasis, niekad
nesitikódamas, vis dólto ÷irdies gilumoje laukiau i÷vysiÝs ÷õ tÝ
Rekó atsisóda. jis tvardosi, taßiau nuo to jo balsas skamba dar
hercogaitós ÷irdis vól suspurda i÷ nuogÝsßio, kad ÷tai tuojau pasigirs
nukeliauti padangiù keliu. Taßiau debesólis tirpsta, skystóje, virsta
ramiai viskÝ apgalvoti.
neai÷ku kuriame i÷ dvide÷imties.

"draugai". öitaip sÝmoningai naikinama pati graugo sÝvoka. öitos
padarai, sunku prie jù prisólinti per ÷ûvõ, o vaikytis kalnuose -
ir visam pasauliui. Juk jeigu pasaulis i÷ esmós yra Bebio dalis arba
- O ko kreizóji? Tu juk nekaltas. Net Stalinas galiausiai paskelbó,
ant Slaptojo Stalo dokumentus. Jo putniose rankose buvo tautù likimas

vól prabilti. Bebas ýinojo, kad visi prana÷ai, visi mesijai daug
tarytum jau ir nurimsta. Taßiau prabyla kunigas Lemas ar pilies õgulos

prie÷ mi÷ias tuokó Kukußiù BlaýiokÝ su garsiÝja giesmininke
taip, o ne kitaip. Kelis kartus stabtelójo, baudósi grõýti, apkabinti
darbÝ ómó i÷ peties Juza, tai õ kelintÝ dienÝ sutaisó, kas reikalinga
mostaguojant rankomis, atsagstyto ÷varko skvernai plaikstósi. Vyras
galvos. I÷pló÷iau ýinutñ ir õsidójau õ ki÷enñ. öiaip sau. Neketindamas
÷varku pamató mane. Jis priójo artyn ir paklausó:
kolûkyje tiksliai valandomis apibróýta darbo diena, per savaitñ viena
ûkana, nestumia mûsù bedugnón ir netrai÷ko, o pats skiriasi, vósiu
atsipagiriodami tolyn, daug sidabro Grabei palikñ, bet negali - verkia

atsainiai paspyró vienÝ skardinñ, ir ÷i, dýengsódama õ grindis,
vertina Senõ atsainokai ir i÷ auk÷to.

rop÷ßiamós plikomis uolomis, ie÷kodami kojai tvirtos ir patikimos
i÷ jo burnos padvelkó vyneliu, ir todól ji paklausó garsiai, kad
÷eimos, nuo viso pasaulio. Sunki, be galo daug ir fizinós, ir dvasinós


visuomet, visais laikais ýmogaus gyvenimo kelias bus pana÷us õ kelionñ
kruvinÝ ÷irdõ rodyti, Vóberis sukioja galvelñ ant ilgo laibo kaklo, ir
Ambrasyßia. Choras giedojo "Veni creator spiritus". Ir Agotóló
i÷vaýiavau õ tas vietas, kur, tikójausi, saulólydýiai bus labai

÷ypsojosi ir juokavo su krovójais.
pasi÷okti vietos nebeliko. Juza sódójo arßiausiai krik÷tasuolós, tarp
kodylÝ mógsta, sena ragana, - sukikeno zakristijonas, taßiau
÷iaipjau Dainius liko toks , kaip visuomet. Tik ßia niekam nekliuvo
daugiau, tik techninó literatûra, o ÷i yra man nuobodi ir, atvirai
Dója, vaikai tiesiogiai nepaveldi tóvù nuopelnù, su ilgesiu pamanó